prakalbti — prakal̃bti intr.; R pradėti kalbėti: Nebylys prakal̃bo K. Puronis atsisuko į Amalį ir staiga prakalbo J.Dov. Žmogui bežiūrint, kas čia būsią, prakalbo angis vaitodama Jrk115. Tylėjau ligi šiol, ale prakalbaũ, t. y. kalbą į svietą paleidau J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukalbti — sukal̃bti 1. intr. imti kalbėti: Buvau jau primigus – kažin kas sukalbo, ir nubudau Slm. | Buvo sukalbę, kad Vaitiekūnaičia išteka Slm. 2. tr. suderėti, sulygti: Pardaviau pardaviau Vilniaus kupčiukėliam, sukalbau sukalbau du šimtu rublelių Vr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsikalbti — įsikal̃bti 1. BŽ469 įsileisti į kalbą, įsišnekėti: Mes įsikal̃bom, tai ir patikėjo Kp. Įsikalbom po biškį su tuo žmogu Mžk. 2. prasitarti: Įsikal̃bo merga, kad ją visi skriaudžia Ds. kalbti; įsikalbti; išsikalbti; prakalbti; sukalbti … Dictionary of the Lithuanian Language